Jei neklausysit, galit ir neskaityt :P
Pasirodo, aš į blogą mp3 galiu įkelti tik už papildomą mokestį, bet gi aš mėgstu viską gauti už dyką! Tad keliu nemokamą ‘video’ su pagalve.
*****
Ben Folds & Nick Hornby – From Above. Esu priklausoma nuo šitos dainos. Negaliu praleisti nė dienos, t.y. šandien :), nepakalusius jos kokiu dvym kartų. O gal ir daugiau. Laukiau jau nuo liepos 19 d. 9:59 ryto, kai pirmą kartą ją išgirdau, kol per tuos kelis mėnesius laukimo mintyse visiškai išsitrynė skambesys ir pasimiršo žodžiai. Man, kaip naiviai tikėtojai meile kaip filmuose, tokios dainos kaip ši kelia depresiją. Gal čia per daug dramatiškai – tiesiog priverčia suprasti, kad ne viskas taip gražu, kaip Holivudas kad rodo.
‘And it’s not like they were actually ever unhappy in the lives they lived [...]
Just this vague notion that something was wrong
An ache, an absence, a phantom limb
An itch that could never be scratched’.
Kaip teisinga! Mano visos ‘meilės’ iki šiol tokios buvo. Na, būtent dėl to ir buvo. Gal aš per daug reikli iš tos meilės… Bet aš su tokiu jausmu, kad kažkur yra man tobulas vyras, kuriam aš būčiau tobula mergina, su kuriuo, galbūt, niekada nesusitiksi, vien dėl to, kad esi su tuo, kuris tau tik ‘visai nieko’, negaliu gyventi. Tik va, kartais kankina mintis, ar tikėti meile iš pirmo žvilgsnio, kuri tik click ir ateina, ar iki jos reikia užaugti. Ir jeigu reikia užaugti, kiek laiko reikia laukti, kol tas ‘visai nieko’ pataps tuo vieninteliu, kad nepamestum, tfu, viskas nepasibaigtų per anksti. Ach, buvo tų click… ar tai pirmą kartą pamačius ištreniruotas kojas ar išgirdus kokį laaabai originalų bajerį, ar net gavus sms vidury nakties. Bet iš kitos pusės, tie click visada ateidavo po pažinties su žmogum praėjus jau kiek laiko. Kas tai? Pavėluota reakcija į meilę iš pirmo žvilgsnio ar kažkas kito? Oi kaip lyriškai čia išėjo… Aš tokių įrašų šiaip nerašau, bet jū ken bleim it on Ben Folds niū album. Yz nais, ai laik.
Beje paukščiai labai mėgsta marinuota tuną. Ypač kirai. Nieko stebėtino, visgi žuvis! Mes užvakar parke darėm eksperimentą kodiniu pavadinimu ‘Kiek paukščių galima surinkti į vieną krūvą turint vieną skardinę saulėgrąžų aliejuje marinuoto John West tuno ir išgąsdinti kuo daugiau praeivių’. Rezultatas buvo labai patenkinamas: susirinko kelių rūšių balandžiai, kirai, žąsys, antys, netgi gulbės arčiau atplaukė, bet tuno jos taip ir nepasiekė. Nebeliko.
Ha, prieš pasileisdamas pagalvojau, kad čia Ben folds five, bet po pirmų garsų supratau, kad ne. Tačiau vis tiek patiko.
O aš kažkada savo iTunes, galvodama, kad tai Ben Folds, klausiau Ben Folds Five (tada net nežinojau, kad jie kažkada egzitavo), o paskui, žiūriu, kad ne… Irgi patiko :)